Sūris – vienas iš produktų, tampriai susijęs su Prancūzijos įvaizdžiu. Ten jis labiausiai vartojamas pieno produktas, savo populiarumu lenkiantis net jogurtus. 62 procentai prancūzų, sūrį valgo kasdien. Statistinis prancūzas per metus suvalgo 24kilogramus sūrių. Sakoma,kad Prancūzijoje gaminama daugiau kaip 360 rūšių sūrių, t.y. norint, kiekvieną dieną galima suvalgyti po naują sūrį. Sūriai skirstomi pagal tai, iš kokio pieno jie pagaminti, pagal regioną ir pagaminimo technologiją.

 

Sūris „Camembert“Tai labiausiai vartojamas sūris, išsiskiriantis minkšta tekstūra, padengtas tvirta plutele su pelėsiu. Šio sūrio istorija prasidėjo 1791 metais, kada Mari Ariel, Kamamberio gyventoja,padėjo nuo revoliucionierių besislapstančiam šventikui Šarliu-Žanui-Bonvustui. Atsidėkodamas, jis perdavė jai sūrio gamybos paslaptį, kuris buvo gaminamas jo gimtajame kaime Bri. Laikui bėgant, sūrio gamyba augo. Vieną kart, jo paragavo Napaleonas III. Sūris jam patiko ir jis jo užsakė į Paryžiaus rūmus. Sūrio paplitimui ir populiarinimui padėjo ir tai, kad Pirmojo pasaulinio karo metais, jis buvo tiekiamas kariuomenei. Šis sūris valgomas vienas, su sidru. Jis gali būti su priedais (triufeliais, riešutais, žolelėmis), keptas, ar su sumuštiniu.

Sūris „Chevre“.Tai sūris iš ožkos pieno. Prancūzija – lyderis pagal pagamintą ožkos pieną. Regionai, kuriuose tradiciškai gaminami tokie sūriai, yra toliau į pietus, nuo Luaros upės. Egzistuoja daugybė ožkos pieno sūrių; jauni ir brandinti, naturalūs ir su įvairiausiais priedais (įvairios žolelės, pipiras, šafranas, medus, vynuogės) Tokie sūriai valgomi gaminant įvairias salotas ir sumuštinius, su vyšnių uogiene, ara serbentų žele. Šį sūrį rekomenduojama derinti su baltu, pusiau saldžiu vynu.

Sūris „Brebis basque“Tai sūrių šeima, gaminama iš avies pieno, Baskų regione. Tai kietieji sūriai. Žymiausias iš šių sūrių yra (Ossau-iraty). Šį sūrį rekomenduojama ragauti su vyšnių uogiene.

Sūris „Mont d’Or“Tai dar vienas regiono France compte atstovas. Jis gaminamas prie sienos su Šveicarija. Or tai aukščiausias vietovės kalnas. Tai minkštas sūris iš karvės pieno su natūralia , baltojo pelėsio plutele. Mon d’Or – toks mikštas, kad jis dedamas į apvalias medines dėžutes. Kita charakteringa šio sūrio savybė – tai sezoninis produktas, kuris išskirtinai gaminamas nuo rugpjūčio iki kovo mėnesio, o jį nusipirkti galima rugsėjo – gegužės mėnesiais. Šiuo laikotarpiu karvės laikomos tvarte, primilžiai krenta ir minėto sūrio gamyba sustoja. Mon d’Or sūris valgomas su duona, arba pakaitintas fondiu Mon d’Or.

Sūris „Morbier“Šis sūris spaudžiamas iš nepasterizuoto karvės pieno. Savo pavadinimą jis gavo nuo nedidelio miestelio Morbjė pavadinimo. Šis sūris buvo gaminamas tik pas fermerius. Morbjė fermeriai, raugą likusį nuo „tauraus“ Konte gaminimo, naudojo paprastesnių sūrių gaminimui. Kad apsaugoti raugą nuo parazitų, ant jo barstydavo suodžius. Mūsų dienomis, šis plonytis suodžių sluoksnis, duodantis subtilų vaisių skonį, yra daugiau dekoratyvinio pobūdžio ir yra duoklė prisiminti senąjį gamybos būdą. Šio sūrio galva sveria apie 7 kilogramus. Mažiausiai sūris brandinamas 50 dienų.
Sūris „Emmental“Šis sūris būna dviejų rūšių – prancūziškas ir šveicariškas. tai sūris turintis charakteringas kiaurymes, kurių paslaptis atskleista visai nesenai. 2015 metais, šveicarų mokslininkai nustatė, kad kiaurymės sūryje susidaro dėl dujų, kurias išskiria smulkiausios šieno dalelės, kurios melžimo metu patenka į pieną. Šis tarkuotas sūris nepakeičiamas kulinarijoje: jis naudojamas darant užkepas,daržovių sriubas,makaronus,lazanijas bei picas.
Sūris „Saint – nectaire“Sūris spaudžiamas Overnjė regione.Tai „valstiečių“ sūris, iki 17 amžiaus buvo vadinamas „ruginiu sūriu“. Taip vadinamas buvo dėl to, kad jis buvo brandinamas ant rugių šiaudų. Sūris išpopuliarėjo dėl riebaus minkšto branduolio ir riešutų prieskonio. Šis sūris buvo itin mėgstamas Karaliaus Saulės.
Sūris „Cantal“Aukšto cilindro formos sūris gaminamas iš nepasterizuoto karvės pieno. „Galva“ sveria 35-45 kilogramus. Gaminamas Overnjė regione. sūrio gamybos faktas užfiksuotas net 1298 metais. Sūris skirstomas į „jauną“ (brandintas 30 – 60 dienų) ,vidutinį (brandintas 90 -120 dienų) ir „seną“ (brandintą ne mažiau kaip 240 dienų)
Sūris „Reblochon“Tai minkštas sūris – Alpių simbolis,gaminamas Aukštojoje Savojoje. Jo pavadinimas kilęs iš Savojos žodžio „re – blocher“, kas 16 amžiuje reiškė „antras melžimas“. Kaip byloja legendos, pirmo melžimo pieną valstiečiai privalėjo atiduoti abatijoms, o vakare paslapčiomis karves melžė sau. Vėliau viskas keitėsi, bet esmė liko ta pati. Antro melžimo pienas būna riebesnis, ir būtent iš jo būdavo gaminamas „Rebliušon“ sūris.
Sūris „Roquefort“Tai ypač gerai žinomas pelėsinis sūris. Šis sūris gaminamas tik iš avių pieno. Sūrio viduje formuojasi „taurusis“ pelėsis. Tai vienas seniausių pelėsinių sūrių. Yra šio sūrio atsiradimo legenda: Vienas piemuo labiau mėgo bėgioti ne paskui avis, o paskui moteris. Vieną sykį, jam pietaujant , pro šalį ėjo eilinė gražuolė, kuri ir patraukė piemens dėmesį. Jis paliko savo pietus, duoną ir avies pieno varškę ir nusekė paskui moterį. Grižęs po meilės nuotykių, piemuo pamatė, kad varškė buvo pasidengusi pelėsiais. Tai buvo Penicillium roquefort pelėsis. Viename epe apie karalių Karlą Didijį. Viename iš savo žygių į Ispaniją, karalius apsistojo pas vieną vyskupą. Buvo penktadienis, pasninko diena, todėl vyskupas nesiryžo mėsa vaišinti karaliaus. Jam buvo pasiūlyta Rokforo sūrio. Valgydamas sūrį, pelėsį karalius iškrapštė peiliu, manydamas, kad jis nevalgomas. Tai pastebėjęs vyskupas pasakė karaliui, kad jis išmeta patį gardumyną. Paklausęs vyskupo patarimo, karalius paragavo sūrio kartu su pelėsiu ir buvo sužavėtas jo skonio. Karalius įsakė, kad sūris būtų tiekiamas į jo dvarą. Jau žymiai vėliau, 1742 metais „Didžiojoje Enciklopedijoje“, Didro rašė, kad tai „sūrių karalius“, „sūris Nr1 Europoje“. Dabar Rokforo sūris gaminamas tik įstatymu numatytoje vietoje; komunoje Rokfor- siur- Siulzon, Kambalu kalnuose. Ten esančiuose olose, drėgmė ir temperatūra yra idealūs sūrio brandinimui. Šiose olose, sūris privalo būti ne mažiau kaip 14 parų. Skaniausias Rokforo sūris yra tas, kuris nokinamas penkis mėnesius – nuo balandžio iki spalio mėnesio. Prieš valgant sūrį,rekomenduojama jį išimti iš šaldytuvo prieš valandą. tada atsiskleidžia jo visos puikiosios savybės.
Sūris „Brie.“Tai minkštųjų sūrių šeimos atstovas,gaminamas Bri regione. Šio regiono Proveno miestas, kažkada buvo trečias pagal dydį miestas Prancūzijoje, po Paryžiaus ir Ruano. Čia vykdavo įžymiosios mugės, kur parduodavo šio regiono sūrį.
Sūris „Neufchatel“Tai sūris,  su pelėsio plutele, gaminamas Brėjaus regione,šalies šiaures – vakaruose. Paprastai gaminamas širdelės formos,tačiau reglamentas leidžia gaminti ir bačkutės, bei kvadratėlių pavidalu. Taip pat reglamentu nustatoma karvių veislė, iš kurių pieno gaminamas šis sūris. Karvės privalo ganytis ne mažiau 6 mėnesių per metus. Sūrio svoris turi būti nuo 100 iki 600 gramų, o brandinamas turi būti ne mažiau kaip 10 dienų. tai vienas seniausių Normandijos sūrių.